Liepos 11 dieną, Lietuvos statistikos departamentas paskelbė situacijos darbo rinkoje apžvalgos duomenis, kurie turėtų atspindėti realią darbo rinkos situaciją mūsų šalyje. Nutarėme susiteminti ir pateikti svarbiausias įžvalgas.
Oficialus leidinys pažymi, jog Liepos 1 d. šalyje buvo registruota 138,5 tūkst. darbo neturinčių asmenų, kurie sudarė 8 procentus šalies darbingo amžiaus gyventojų. Lyginant su birželio 1 d. registruotas nedarbas augo 0,1 procento. Ataskaitos rengėjai teigia, jog tam įtakos turėjo birželį sumažėjusios įsidarbinimo galimybės, ypač terminuotam darbui.
Jaunimas aktyviai ieško darbo
Įdomus dalykas yra tas, kad kas šeštas registruotas darbo ieškantis asmuo – jaunesnis kaip 30 metų amžiaus, jų liepos 1 d. buvo registruota 22,7 tūkstančiai. Jauni darbo neturintys asmenys sudarė 5 procentus šalies 16 –29 metų amžiaus gyventojų, tai yra 0,1 procento daugiau negu prieš mėnesį. Taip pat verta paminėti, jog Birželį darbo paieškas pradėjo ir 0,5 tūkst. absolventų.
Geriausios įsidarbinimo galimybės -šalies pajūryje, blogiausios – Kauno, Alytaus rajonuose
Palangoje, Neringoje ir Klaipėdoje laisvų vietų buvo registruota dvigubai daugiau negu kreipėsi darbo ieškančių asmenų. Daugiausia darbo pasiūlymų -paslaugų sektoriaus darbuotojams, tačiau tai nėra naujas reiškinys, nes darbo jėgos paklausos augimas šalies pajūrio savivaldybėse susijęs su sezoniniais darbais, o tai ne visada patrauklu ieškančiam darbo, nes nesuteikia stabilaus ir ilgalaikio užimtumo. Tokiais pasiūlymais dažniausiai domisi besimokantis jaunimas, norintis užsidirbti vasaros atostogų metu.
Darbo ieškantiems nepalankiausias paklausos ir pasiūlos santykis yra Alytaus r., Pagėgių, Kalvarijos, Rokiškio, Kauno r. savivaldybėse, čia laisvų darbo vietų per birželį įregistruota gerokai mažiau negu kreipėsi bedarbių.
Tarp didžiausių šalies miestų mažiausiu nedirbančių gyventojų skaičiumi išsiskiria Šiauliai –6,0proc., didžiausiu –Kaunas –8,7proc.
Kaip bebūtų, verta paminėti jog Liepą buvo užregistruota 1823 bedarbių mažiau nei Gegužę, tačiau neramina augantis skaičius jaunų darbo neturinčių asmenų.
Finalizuojant Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis apie Lietuvos darbo rinkos ypatumus per pirmąjį šių metų pusmetį iškyla dvilypės mintys:
- Džiugu, kad beveik 15 procentų sumažėjo ilgalaikių bedarbių (5635 asmenys) lyginant su 2018-aisiais;
- tačiau nerimą kelia augantis jaunimo iki 29 metų skaičius (22670 asmenys) kurie registruojasi kaip asmenys neturintys darbo. Šis skaičius yra didesnis jei 2018-aisiais.
Kaip galvojate, jauni žmonės tampa labiau tingūs ar atvirkščiai – geriau geba absorbuoti “valstybinę darbo biržos stipendiją”?
Pasidalink savo įžvalgomis komentarų skiltyje.
Comments are closed.