Lietuvos bankas atnaujino Lietuvos ekonominės raidos scenarijų ir prognozuoja, jog BVP šiais metais trauksis 2%. Jau kitąmet galime tikėtis 1.9% augimo, tačiau šis vertinimas yra sumažintas atsižvelgiant į pandemijos situaciją nuo prieš tai buvusios 3.1% augimo prognozės. Primename, kad Lietuvos BVP 2019 metais siekė 48,3 mlrd. Eur, o augimas sudarė 3.9%.
Verta turėti omenyje, jog net jeigu minėtas scenarijus pildysis, 2021-ais metais Lietuvos BVP dar nepasieks anksčiau buvusio lygio. Tačiau yra ir palankesnis scenarijus tam atvejui, jeigu Lietuvai pavyktų sėkmingiau ir greičiau suvaldyti pandemiją. Kai kuriose valstybėse jau patvirtinta COVID-19 vakcina, kurios laukiama ir Lietuvoje. Jeigu situacija klostysis palankiau, prognozuojamas BVP kritimas šiais metais siektų 1.4%, o augimas 2021 metais galėtų pasiekti 4.5%.
Numatytas ir blogiausias scenarijus, jeigu pandeminė padėtis negerės, apribojimų daugės, o verslo ir gyventojų nuotaikos bei finansinės situacija ims ženkliai blogėti, prognozuojamas BVP susitraukimas tiek šiais, tiek ir 2021-ais siektų 2.7% ir dar 3.3%.
Skolinti pinigai – sprendimas?
Vilčių žinoma yra. Jų teikia numatytos didžiulės paramos priemonės Eurosistemoje, kurios dalis yra ir Lietuvos bankas, sieksiančios 1,85 trln. Eur iki 2022 m. kovo. Lietuva, turėdama labai palankias sąlygas skolintis, naudojasi šiuo įrankiu švelnindama pandemijos pasekmes bei palaikydama Lietuvos ekonomikos atsparumą pandemijai. Tuo pačiu neapibrėžtumas dėl ateities skatina įmones ir gyventojus taupyti. Įmonių laikomos lėšos augo apie 30% iki 8.8 mlrd. Eur, o gyventojų indėliai augo 11% iki 17 mlrd. Eur. Šie pinigai ateityje galėtų prisidėti prie spartesnio ekonomikos atsigavimo.
Išaugęs skolinimasis turi ir savo neigiamų pasekmių, tokių kaip išaugęs biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola, pasieksianti daugiau kaip 50 % nuo BVP. Pasigirsta svarstymų, kad Lietuvos skola jau tampa netvari, tačiau yra valstybių, galinčių “pasigirti” ir aukštesniu skolos su BVP santykio procentu bei turinčių aukštus kredito reitingus ir stiprią ekonomiką. Auganti valstybės skola suprantama daugiau kaip neigiamas dalykas, tačiau tuo pačiu tai yra ir priemonė gaivinti ekonomiką bei skatinti valstybės finansinę drausmę.
Būkime atsakingi
Pabaigai norėtume pasidalinti mintimi, jog manome, kad Lietuvos bankas ir valstybė taiko tinkamas ir maksimaliai šiuo metu geriausias turimas ir žinomas priemones bei įrankius pandemijai suvaldyti ir ekonomikai palaikyti. Visgi mes patys, savo valstybės gyventojai ir kūrėjai, taip pat turime būti gerokai atsakingesni ir kantriai palaukti medicininių priemonių šiai pandemijai suvaldyti. Sakoma “better safe than sorry”, tad šio principo kviečiame ir laikytis.
Visa Lietuvos banko prognozė čia.
Comments are closed.