Autorinkos apžvalga 2019: Drastiškai krito automobilių pirkėjų iš Ukrainos srautas

Turinys: Rodyti

Didžiausias transporto priemonių skelbimų portalas Autoplius neseniai pristatė ketvirtinę automobilių rinkos apžvalgą, kuri apima Lietuvos automobilių rinkos situaciją ir rezultatus per 2019 metų 2-ąjį ketvirtį, t.y. balandžio-birželio mėnesius.

Remiantis tyrime pateiktais duomenimis, Lietuvos autorinkai giliausią “žaizdą” paliko smarkiai kritęs automobilių pirkėjų iš Ukrainos srautas, o tai itin įtakojo tiek privačių pardavėjų, tiek automobilių verslu užsiimančių asmenų planus, nes parduoti senesnius ir mažiau lietuviams patrauklius automobilius tapo kur kas sudėtingiau.

Būtent sumenkęs transporto priemonių pirkėjų srautas iš Ukrainos pakoregavo ir vidutinę naudoto automobilio rinkos kainą. Jeigu 2018-ųjų antrąjį ketvirtį naudotus automobilius Lietuvoje žmonės pirko už vidutinę 3600 eurų sumą, tai šių metų antrajį ketvirtį jie už naudotas transporto priemones mokėjo vidutiniškai po 4300 eurų.

Lyginant su 2018-ųjų metų antruojų ketvirčiu, 2019-ųjų metų antrasis ketvirtis indeksuoja 17,8% mažiau sandorių nei 2018-ųjų balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

Sandorių skaičius Lietuvos automobilių rinkoje

Taip pat pastebima tendencija, jog vis dažniau į viešuosius kanalus “lendančios” kalbos apie taršių automobilių apmokestinimą įtakojo ir žmonių požiūrį į dyzeliu varomas transporto priemones. Antrąjį ketvirtį užfiksuota sumažėjusi dyzelinių įvežamų automobilių rinkos dalis. Tačiau verta paminėti, jog būtent šis degalų tipas išlieka populiariausiu ir maždaug 3 iš 4 naudotų importuojamų automobilių buvo dyzeliniai.

Tuo tarpu rugpjūčio 19 dieną BNS pranešė, jog Lietuvos Respublikos Seimo Kęstutis Mažeika pasakojo, jog dėl mokesčio dydžio kol kas nėra apsispręsta, tačiau preliminariai siūloma, kad už daugiau nei 130 gramų CO2 kilometrui išmetančius automobilius reikėtų mokėti 20 eurų per metus, o viršijus šį rodiklį, būtų taikomas koeficientas, tačiau dėl jo dar nėra apsispręsta.

Ministras taip pat išreiškė nuomonę, kad taršos mokestis neturi būti nereikšminga rinkliava, o turi motyvuoti, skatinti. Jis teigė:

„Dar nėra apibrėžta, bet modeliuojame ir žiūrime, kad tai būtų kuo efektyviau ir kad tai žmones paskatintų, o nebūtų kažkokia papildoma nereikšminga minimali rinkliava, kuri nesuteikia motyvacijos pasirinkime“,

Kai kurie dalykai nesikeičia…

Duomenys rodo, jog lietuviai ir toliau lieka Vokietijoje pagamintų automobilių gerbėjai. Iš TOP5 populiariausių automobilių markių gamintojų net 4 pirmas vietas užėmė automobiliai pagaminti Vokietijoje, tokie kaip „Volkswagen“, „BMW“, „Opel“, „Audi“. Tik penktoje vietoje atsidūrė japoniški „Toyota“ markės modeliai.

Populiariausios įvežtų automobilių markės

Skirtingai nei Lietuvoje ir Estijoje, Latvijos piliečiai labiau perka Volvo negu BMW automobilius, tačiau Lietuva yra vienintelė šalis, kurioje į TOP5 populiariausius automobilių gamintojus prasibrovė japoniški automobiliai, šiuo atveju – „Toyota“.

Labiausiai parduodami Lietuvoje registruoti naudoti automobiliai

Tyrime pateikta informacija patvirtina, kad lietuviai ir toliau didžiausią dėmesį skiria „Volkswagen“ ir „BMW“ markės modeliams, jie sudarė didžiąją dalį visų TOP10 labiausiai parduodamų automobilių, vien jų modelių sandorių skaičius buvo 7026. Atrodo, jog senos meilės iš tiesų nerūdija.

Svarbu pažymėti ir tai, jog Lietuvoje prekyba naujais automobiliais augo 37,6 proc. iki 14,6 tūkst. vnt., tačiau tokia statistika vadovautis nereikėtų, nes stipriai išaugo naujų automobilių reeksportas (kai anksčiau atvežtas iš užsienio automobilis yra išvežimas iš šalies) tad ši statistika neturėtų būti išskiriama, nes didžioji naujų automobilių dalis taip ir neliko Lietuvoje.

Dar taip nebuvę

Reziumuojant, Lietuvos automobilių rinka per antrąjį šių metų ketvirtį susitraukė 6,7 proc., o Latvijos ir Estijos rinkos augo atitinkamai 2,9 proc. ir 5 proc.

Per kelis pastaruosius metus dar nėra taip buvę, kada Lietuva taip stipriai sulėtintų bendrą Baltijos šalių automobilių rinką, tačiau Autoplius komandos analitikai teigia, jog

“Po pirmojo šių metų pusmečio tikėtis dar vieno rekordo Lietuvos automobilių rinkoje nėra beveik jokio pagrindo. Rinkos apsukos smuktelėjo į 2017-ųjų lygį. Tiesa, naujų automobilių pardavimai, atmetus reeksportuotus automobilius, vis dar išlaiko puikų tempą, tačiau vien to nepakaks dideliam deficitui kompensuoti.”

Lietuvos prekeiviai, panašu, jaučia rinkos pulsą ir automobilių asortimentas, tikėtina, formuosis prisidedant Lietuvos Aplinkos Ministerijai, jei ši pasiryš realiais veiksmais kovoti prieš senas transporto priemones keliuose ir jų išmetamus taršalus ko pasekoje Lietuvos vairuotojai bus verčiami sėstis prie naujesnių, mažiau taršių automobilių.

Taip pat kviečiame skaityti:

Asociatyvi nuotrauka: Domantas Klimas