Press "Enter" to skip to content

Kaip efektyviai sumažinti šildymo išlaidas? Paprasti buitiški būdai

Kasmet prieš prasidedant ir jau įsibėgėjus šildymo sezonui vis sukame galvas, kaip optimizuoti šildymo kaštus: juk žiemą už šilumą paklojame didžiausią visų komunalinių mokesčių dalį. Be to, mažinti šilumos suvartojimą – ne tik ekonomiška, bet ir ekologiška. Tad kaip racionaliai taupyti energiją ir pernelyg nenuskriausti savo piniginės?

Paprasti buitiški būdai norintiems sumažinti energijos sąnaudas

  1. Nureguliuokite reikiamą temperatūrą, didinkite ją palaipsniui. Didžioji dalis šiuolaikinių radiatorių turi termostatus. Jie leidžia palaikyti reikiamą temperatūrą skirtingose patalpose1. Pavyzdžiui, ideali temperatūra miegamajame – 17–18 °C, svetainėje – 20 °C, vonioje – 24–26 °C. Tad jei patalpoje gerokai per šalta, temperatūrą didinkite po truputį, o ne iš karto nureguliuokite maksimumą. Staigus termošuolis išaugins ir energijos sąnaudas, ir sąskaitas. Be to, sumažinkite temperatūrą naktį ar dienos metu, kai būnate darbe.

  2. Pasirūpinkite radiatoriais.

  • Šilumos nuostolius sumažinti ir temperatūrą patalpoje 1–2 °C pakelti gali speciali už radiatorių klijuojama metalizuota polietileno plėvelė. 0,6×2,5 m dydžio plėvelės rulonas2 kainuoja 2,89 Eur. Galima pirkti ir mažesnį metalizuotos plėvelės kiekį – 1 kv. m kaina – nuo 1,64 Eur3.

Beje, galite paeksperimentuoti ir vietoje specialios plėvelės bandyti panaudoti tiesiog aliuminio foliją: 200×30 cm dydžio rulonėlis kainuos vos apie eurą. Tačiau aliuminio folija laikui bėgant oksiduojasi, yra ne tokia patvari, kaip kelių sluoksnių speciali plėvelė.

Caitlin Bent4 iš „Energy Saving Trust“ dalijasi patarimais:

„Šiluma per nesandarias sienas skverbiasi į lauką. Šviesą atspindinčios radiatorių panelės gali padėti išlaikyti šilumą, atspindėdamos ją atgal į kambarį. Tačiau veiksminga izoliuoti tik prie išorinių namo sienų sumontuotus radiatorius.“

  • Nepamirškite prieš kiekvieną šildymo sezoną, o kelis kartus – ir jo metu nuvalyti dulkes nuo radiatoriaus. Labai dažnai tenka pastebti, kad namai – kruopščiai išblizginti, o ant radiatorių – gausus dulkių sluoksnis, matyti voratinklių. Dulkės trikdo oro ir šilumos cirkuliaciją, tad net ir tokia paprasta priemonė gali pagerinti situaciją.

  • Dažnai radiatorius paslepiame po storomis užuolaidomis, apstatome baldais, papuošiame ažūrinėmis grotelėmis. Tačiau visi šie atributai neleidžia šilumai sklisti į patalpą, tad „išlaisvinkite“ radiatorius, kad jie būtų visiškai atidengti.

  1. Susandarinkite langus. Labai dažnai dalį šilumos pasiglemžia seni, nesandarūs langai, tad jei artimiausiu metu nėra galimybės jų pasikeisti, įsigykite silikono ar kitų sandarinimo medžiagų ir kibkite į darbą.

  2. Išmokite tinkamai vėdinti patalpas. Daugelis nemokame tinkamai vėdinti patalpų: praveriame langą ir jį atdarą laikome ilgai. Tačiau tokiu būdu įšąla kambario sienos, o joms įšildyti reikia daugiau šiluminės energijos. Todėl atverkite visus kambarių langus ir palaikykite juos 5–10 min.: skersvėjis gerai prapūs visas patalpas, bet neįšaldys sienų.

  3. Įsigykite kilimą arba kiliminę dangą. Patalpose, kuriose paklosite kilimą arba kiliminę dangą, bus ne tik jaukiau, bet ir šilčiau. Minkšta danga padės geriau izoliuoti5 ne tik šilumą, bet ir garsą – tai ypač aktualu senų daugiabučių gyventojams. Šilčiausi ir tinkamiausi šaltuoju sezonu – stori vilnoniai kilimai ar kilimėliai.

Pilna arba dalinė namų renovacija

  1. Renovacija. Mažiausiai už šilumą moka tie, kurie gyvena naujuose arba renovuotuose namuose. Visiškai renovuojant namą, šiltinamos, sandarinamos sienos, keičiami langai, įstiklinami balkonai ir kt. Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje – net 56 proc. – yra statyti 1961–1992 m. Kai kurių jų būklė – ypač prasta, tačiau jei dėl tam tikrų priežasčių nepavyksta susitarti dėl namo renovacijos, pasidomėkite bent dalinės renovacijos galimybe.

  2. Dalinis šildymo sistemų atnaujinimas. Norint daugiabutį šildyti efektyviau, pakanka pastatyti balansinius šildymo ir karšto vandens sistemų ventilius. Juos įrengus, butai šildomi tolygiau, geriau paskirstoma energija. Reikėtų automatizuoti ir pačius šildymo punktus. 2018 m. pradžioje Vilniuje buvo modernizuota jau apie 80 proc. šilumos punktų6.

  3. Daugiabučio laiptinės atnaujinimas. Vis dar galime rasti laiptinių, kuriose jau penktą dešimtį skaičiuoja mediniai langai ir visiškai nesandarios lauko durys. Tad, pakeitę laiptinės langus ir duris, pajusite akivaizdų skirtumą: laiptinėje nebebus šalta kaip lauke, šaltis nebesiskverbs į butą.

  4. Pasikeiskite langus ir įsistiklinkite balkoną. Jei pro senuosius langus švilpia vėjai, rinkitės naujus. Nepamirškite ir naujų balkono durų, įsistiklinkite ir patį balkoną. Kai balkonas – sandarus, vėjuotą dieną nebejaučiame nemalonių skersvėjų, temperatūra kambaryje nenukrinta. Susandarinę langus ir įsistiklinę balkoną, galite sutaupyti net iki 20 proc. šiluminės energijos.

Ką sako mokslininkai?

Vilniaus Gedimino technikos universitete V. Martinaitis ir kiti mokslininkai atliko tyrimą, kuriuo išsiaiškinta, jog greičiausiai – per 3,5 metų – atsiperka langų sandarinimas, tačiau tai padeda sutaupyti tik 5,7 proc. energijos. Efektyviausias, 11,8 proc. šilumos leidžiantis sutaupyti būdas – įrengti termostatus ir šilumos daliklius, tačiau investicijos vidutiniškai atsiperka tik po 6,9 m.

Šilumos taupymo priemonių efektyvumo palyginimo duomenys standartiniam penkių aukštų 67-ių butų namui.




Kuo šildytis pigiausia privačių namų savininkams?

Jei esate privataus namo savininkas, jums tai pat tinka nemaža dalis anksčiau aprašytų šilumos taupymo patarimų. Bet turite ir dar vieną papildomą pasirinkimo galimybę – pakeisti seną šildymo sistemą nauja. Be abejo, kaina – bene svarbiausia žaidėja renkantis.

Labai dažnai skaičiuojame, kiek kainuos namus šildyti kiekvieną mėnesį, bet pamirštame ir pačios šildymo sistemos, katilinės įrengimo, patalpų kurui sandėliuoti įrengimo kaštus. Tad, renkantis palankiausią šildymo būdą, reikia skaičiuoti visas išlaidas7 ir tik tada apsispręsti.

Be to, galintiems investuoti į modernias šildymo sistemas lemiamą reikšmę visgi turi ne mažiausia kaina, bet ir teikiamas komfortas. Pavyzdžiui, kietąjį kurą reikia įsigyti, ruošti (pvz., pjaustyti, kapoti malkas), turėti kur sandėliuoti ir t. t., tad kaina nublanksta prieš patiriamus nepatogumus.

2018 pab. duomenimis8, pigiausiai namus šildytume akmens anglimi (4,2 ct/kWh), brangiausiai – elektra (11,3 ct/kWh). Tiesa, tokia kaina paskaičiuota, kai šildomasi elektriniais šildytuvais, o ne moderniais šilumos siurbliais oras-oras ar oras-vanduo.

Šildymas malkomis, medienos granulėmis ir dujomis kainuoja labai panašiai: nuo 4,96 iki 6 ct/kWh.

Pabaigai, vieno atsakymo, kuris būdas šildytis namus pigiausias – nėra, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus ir yra įtakojamas specifinių aplinkybių. Kaip bebūtų, tikime, jog šiame straipsnyje radote sau naudingos informacijos, kuri leis maksimaliai efektyviai pasiruošti artėjančiam šildymo sezonui.

Šaltiniai:

4 https://www.thisismoney.co.uk/money/bills/article-5077265/Can-tin-foil-radiators-cut-energy-bills.html

5/5 - (5 votes)

Comments are closed.